Sveikata kaip gyvenimo darna: Holistinio ugdymo instituto kelias ir vizija
Gyvename laikmetyje, kai medicina gali beveik viską, tačiau žmogus vis dažniau jaučiasi pasiklydęs savo paties kūne ir sieloje. Neretai tik atsitrenkę į ligos ar išsekimo sieną suvokiame, kad tikroji sveikata – tai ne tik simptomų nebuvimas, o jautri harmonija tarp kūno, proto ir dvasios.
Kaip asmeninės sveikatos krizės ir gilus noras padėti sau bei artimiesiems virto drąsia bendruomenės ugdymo misija? Kaip sujungti tūkstantmetę natūraliosios medicinos išmintį su šiuolaikiniu mokslu ir sugrąžinti žmogui atsakomybę už savo gyvenimo kokybę? Apie holistinio požiūrio galią, vidinius atradimus ir instituto gimimą kalbamės su Holistinio ugdymo instituto vadove Gileta Indrašiene.
Idėjinis pamatas: nuo asmeninės patirties iki visuomeninio impulso
— Gileta, kaip jūsų gyvenime atsirado gilus susidomėjimas sveikatos sritimi ir kas tapo tuo pirminiu impulsu, paskatinusiu ieškoti kitokio požiūrio į žmogų?
Tai prasidėjo labai seniai. Daugumą mano veiklų lydėjo noras daryti kažką palankaus visuomenei – kūriau visuomenines organizacijas, joms vadovavau, telkiau žmones, skatinau jų aktyvumą įvairiose srityse. Tačiau vienu metu mano pačios asmeniniai patyrimai privertė sustoti ir labai giliai susimąstyti.
Jau ir iki tol turėjus nemažai sveikatos problemų, didžiulis šokas man pačiai buvo tada, kai 35 -erių patyriau antrą rimtą operaciją. Tada pradėjau savęs klausti: kas vyksta? Argi turi būti taip, kad jaunas, gyvybingas žmogus taip sirgtų ir patirtų drastiškas chirurgines intervencijas? Pamačiau, kad Vakarų, arba kitaip alopatinė, medicina puikiai padeda sutvarkyti ūmią sveikatos būklę, tačiau ji nepakankamai skatina, neatsako į klausimą, kaip užsiimti profilaktika, remiantis žmogaus kompleksiškumu ir individualumu. Taip pradėjau ieškoti gilesnių atsakymų ir įvairių metodų – pirmiausia Rytų medicinoje, naturopatijoje, tūkstantmečių patikrintoje išmintyje.
„Viskas prasidėjo nuo vidinio noro pirmiausia padėti sau pačiai, o kartu – ir savo aplinkai, kurioje mačiau daug disharmonijos, netekčių, mačiau, kad žmonės aplinkui prastai jaučiasi, serga ir nežino, kaip su tuo tvarkytis.“
Ieškodama sprendimų sau ir savo artimiesiems, pastebėjau rimtą sisteminę problemą – plačiajai visuomenei labai trūksta žinių bei objektyvios informacijos. Žmonės dažniausiai domisi ir remiasi tik Vakarų (alopatinės) medicinos metodais, kurie, be abejo, yra geri ir būtini. Tačiau šiame paveiksle itin trūksta natūraliosios medicinos bei skirtingų sveikatinimo metodų tarpusavio integracijos. Supratau, kad mano asmeninė paieška privalo peraugti į kažką didesnio – norėjosi padėti visuomenei atrasti šį visapusišką požiūrį.
— Tuo metu kaip tik buvo kuriamas Papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros įstatymas. Kaip ši patirtis prisidėjo prie instituto gimimo?
Taip, tai sutapo su laikmečiu, kai visuomenėje buvo keliami panašūs klausimai. Man teko laimė stebėti šio įstatymo kūrimo procesą. Būtent tada pamačiau, kad Lietuvoje yra nepaprastai daug puikių natūropatinės sveikatos priežiūros metodų ir specialistų, tačiau jie buvo tarsi „už borto“ – visuomenė apie juos tiesiog nebuvo girdėjusi. Žmonės nežinojo, kad galima pasirūpinti savo sveikata ir gyvenimo kokybe ir natūraliais, sveikatai palankesniais būdais.
Pati rūpindamasi savo sveikata suvokiau, kad tikra profilaktika ir sveikimas privalo apimti visą biopsichosocialinę aplinką: žmogaus fizinį lygmenį, psichoemocinę būseną, sielos poreikius, socialinį gyvenimą ir dvasinę darną. Tai buvo didžiulis impulsas padaryti kažką prasmingo ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų.
— Ar tuo metu, kai pati ieškojote atsakymų, Lietuvoje buvo panašaus pobūdžio mokymų ar tęstinių programų?
Tokio koncepto, kokį vėliau sukūrėme mes, tikrai nebuvo. Būdavo epizodinės paskaitos ar trumpi mokymai, apimantys vieną konkretų metodą, tačiau niekas nebandė taip plačiai, giliai ir iš visų pusių pažvelgti į žmogaus sveikatą bei integruoti bazines medicinos ir empirine tūkstantmečių patirtimi pagrįstas žinias į vieną nuoseklią mokymosi programą. Taip pat, kaip ir integruoti įvairias disciplinas kaip gamtos, socialinius, humanitarnius bei tiksliuosius mokslus, kalbant apie sveikatą, kuri yra ypač svarbi gyvenimo darnos dalis. Laikui bėgant ir patys Instituto dėstytojai, profesoriai ir mokslų daktarai akcentavo, kad tokia integracija yra unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir Europos ar net pasaulio mastu.
Pirmieji žingsniai: koncepto paieškos, dėstytojai ir visuomenės reakcijos
— Kaip gimė Holistinio ugdymo instituto ir programos pavadinimas?
Kreipdamasi į naturopatinės medicinos atstovus ir matydama šios temos plotį ir gylį, ieškojau žodžio, kuris geriausiai atspindėtų šią visą apimančią struktūrą. Žodį „holistinis“ žinojau, tačiau man pačiai tapo tikru atradimu tai, kaip tiksliai jis apibrėžia žmogaus esybę.
Bendrąja prasme žodis „holizmas“ kyla iš graikų kalbos žodžio holos, reiškiančio „visas, vientisas, apimantis visumą“. Tai filosofinis požiūris, kad jokios dalies negalima suprasti ar išgydyti atskirai nuo visumos, nes visuma yra nepalyginamai daugiau nei tiesiog jos dalių suma.
„Holistinė sveikata supranta žmogų kaip vientisą, nedalomą sistemą: mes turime nustoti žiūrėti į save kaip į atskirų organų ar simptomų rinkinį.“
Sveikatos kontekste tai reiškia esminį lūžį. Holistinė sveikata supranta žmogų kaip vientisą, nedalomą sistemą, kurioje fizinis kūnas, psichoemocinė būsena, protas, dvasiniai poreikiai ir netgi aplinka, kurioje gyvename, yra glaudžiai susiję. Jei išsibalansuoja viena sritis, neišvengiamai nukenčia ir kitos.
— Kaip į tokią novatorišką idėją reagavo pirmi lektoriai ir visuomenė? Ar neteko susidurti su skepticizmu?
Reakcijų buvo įvairių. Naturopatinės medicinos žinovai ir entuziastai idėją pasitiko labai palankiai ir smalsiai. Tačiau skepticizmo visuomenėje taip pat buvo nemažai. Mes buvome įpratę prie linijinio mąstymo: už mūsų namo statybą atsakingas statybininkas, o už mūsų sveikatą – gydytojas. Buvome įpratę atiduoti atsakomybę kitiems, užuot patys prisiėmę atsakomybę už savo individualų kūną ir gyvenseną.
„Kiekvienas žmogus turi išgelbėti save, ir pasaulis bus išgelbėtas.“
O kalbant apie dėstytojus – nuo pat pirmųjų dienų pradėjome dirbti su itin aukštos kvalifikacijos profesionalais iš Vilniaus universiteto, turinčiais medicininį išsilavinimą, bet gebančiais plačiai pažvelgti į žmogų. Pirmoji lektorė, su kuria kūrėme programą, pasakė: „Gileta, darom, aš jumis tikiu. Kas daugiau, jei ne jūs?“. Tas pasitikėjimas suteikė didžiulės drąsos. Autoritetingi mokslo daktarai, docentai pamažu drąsino vieni kitus, jungėsi prie mūsų ir pamatė gilią šios veiklos prasmę.
— Kokie dalykai buvo pradinėje mokymų programoje ir kaip vyko paskaitos?
Visų pirma sukūrėme dvejų metų programą, kurią sudarė trys gilinamieji dalykai, susiję su reabilitacija, biopsichosocialiniu modeliu. Tačiau greitai pastebėjome, kad žmonėms reikia daugiau žinių, susijusių su psichologijos, mitybos sritimis, o svarbiausias tikslas buvo suteikti bazines medicinos žinias – pagrindus apie žmogaus anatomiją, fiziologiją, lėtinių ligų valdymą, biochemiją – tik „perleistas“ per holistinį požiūrį. Taip programa natūraliai plėtėsi.
Matydami tokį didelį poreikį, supratome, kad neužtenka vien teorinių žinių – žmonėms reikėjo praktinių įrankių, kuriuos jie galėtų iškart pritaikyti savo kasdienybėje ar profesiniame kelyje. Todėl stengėmės sujungti akademinį tikslumą su gyvu, patirtiniu mokymusi, kur kiekvienas dalyvis galėtų užduoti klausimus ir asmeniškai prisiliesti prie nagrinėjamų temų.
Pirmosios paskaitos vyko gyvai Vilniuje. Dalykų grupės buvo nedidelės, apie 20 žmonių. Tai leido sukurti ypatingą atvirumo bei pasitikėjimo atmosferą, kurioje mezgėsi ne tik profesiniai ryšiai, bet ir tikra bendruomenė. Taip jaukiai mokėmės dvejus metus, kol pasaulį sustabdė pandemija.
Augimas ir pokyčiai: pandemijos lūžis ir mąstymo transformacija
— Pandemija atnešė daug nežinios. Kaip ši krizė paveikė instituto veiklą ir pačių žmonių požiūrį į sveikatą?
Mums pandemija lėmė esminį pokytį – perėjimą į nuotolinį mokymą. Iki tol visos paskaitos ir susitikimai vyko gyvai, tačiau susiklosčiusi situacija atvėrė visiškai naujas galimybes. Nuotolinis formatas leido mums pasiekti nepalyginamai didesnį kiekį žmonių bei gerokai praplėsti pačią mokymosi programą, atvėrė duris studentams iš visų Lietuvos miestų bei daugiau nei dešimties užsienio šalių.
Taip pat pandemija, kad ir kaip keistai gali skambėti, „atvėrė akis“ ir dar labiau įtvirtino mūsų švietėjiško ir ugdomojo kelio pasirinkimą. Pandemijos pradžioje visi jautė didžiulį išgąstį, tačiau maždaug po pusmečio įvyko neįtikėtinas šuolis. Žmonės, būdami namuose ir staiga atradę daugiau laiko, suprato, kad turi patys pradėti ieškoti informacijos ir gauti nuoseklias žinias. Tai tapo didžiuliu postūmiu patiems giliau domėtis savo sveikata. Visuomenėje pradėjo plėstis suvokimas, kad norint užbėgti ligoms už akių, būtina pačiam užsiimti visų lygių profilaktika, stiprinti imunitetą ir keisti gyvenseną.
„Pandemija tapo tuo visuotiniu „spyriu“, kuris privertė atsipeikėti: žmonės suprato – būtina patiems prisiimti atsakomybę norint „užbėgti ligoms už akių“. Suprato, kad niekas kitas jais nepasirūpins, jei patys nesupras, kaip veikia organizmas ir kokie pasirinkimai jam yra geriausi.”
Taip pat žmonės pradėjo pastebėti, kaip tiesiogiai mūsų psichoemocinė būsena gali veikti fiziologiją – pavyzdžiui, kaip gyvenant didžiulėje baimėje gali susilpnėti imunitetas. Pandemija tapo tuo visuotiniu „spyriu“, kuris privertė atsipeikėti, atsigręžti į save ir ieškoti gilių, argumentuotų žinių.
— Kaip per visus šiuos veiklos metus keitėsi jūsų pačios asmeninis požiūris ir vidinis pasaulis?
Mano pačios suvokimai keitėsi iš esmės. Supratau, kad pasaulyje ir Visatoje veikia tam tikri dėsniai, kuriais privalome vadovautis visose srityse: pagarba vieni kitiems, laikas tyloje, gamtos ritmai, kūno ir sielos poreikiai, pasaulėžiūros pasirinkimas. Jei nepaisai šių bazinių moralinių ir dvasinių vertybių, gyvenimas pradeda „grūmoti pirštu“ per ligas, nesklandumus ar pašlijusius santykius.
Aš supratau svarbiausią tiesą – viskas prasideda nuo savęs pažinimo ir priėmimo. Yra nuostabus pasakymas:
„Sutikimas reiškia atsipalaidavimą, o kai tu atsipalaiduoji, viskas pradeda sveikti: tiek kūnas, tiek psichika.“
Kai matai mūsų studentų pasveikimo istorijas – pavyzdžiui, kai mama išgirsta žinias paskaitoje ir jos vaikas po 10 metų hormoninių vaistų vartojimo pradeda ženkliai sveikti vos per kelias dienas – tai suteikia neįkainojamos motyvacijos judėti pirmyn ir puoselėti šią veiklą.
— Gal prisimenate ir daugiau panašių sėkmės istorijų?
Tikrai taip, tokių pavyzdžių per veiklos metus turime ne vieną – jie geriausiai atspindi, kaip holistinis požiūris veikia praktikoje.
Minėtas pavyzdys apie berniuką, kuris 10 metų vartojo hormoninius vaistus, yra tiesioginis įrodymas, kaip svarbu žvelgti giliau: mama, paskaitų metu gavusi papildomų žinių, atliko gilesnius tyrimus, pakoregavo sūnaus gyvenseną, ir berniukas pradėjo sparčiai sveikti.
Taip pat labai įsiminė išvažiuojamoji sesija, kurioje sunkia lėtine liga serganti dalyvė sudalyvavo landšaftinės meno terapijos užsiėmime. Proceso metu gamtoje, simboliškai perėjusi savo gyvenimo kelią iš naujo, ji išdrįso pamatyti ir pakeisti senus elgesio bei emocinius modelius, kurie atvedė prie ligos. Šis patirtinis atradimas tapo itin stipriu impulsu pačiam organizmo gijimo procesui.
Kitoje psichologinėje praktikoje, itin racionali, uždara studentė atliko pratimą, kuriame reikėjo atsitiktinai traukti lapelius, ant kurių buvo dalyvių parašyti akimirksniu į galvą atėję žodžiai, kurie turėjo atspindėti kiekvieno traukusiojo vidinę būseną, Netikėtai ištraukta studentės frazė palietė giliai užspaustą skaudžią patirtį su mama. Iš pradžių kilusį pyktį bei atmetimą akimirksniu pakeitė palengvėjimo ašaros ir dėstytojos apkabinimas, galutinai atveriantis ir paleidžiantis ilgus metus slėgtą emocinį bloką.
Ir tokie patyrimai vyksta nuolat – pavyzdžiui, ilgus metus nuo lėtinio nuovargio ar nemigos kentėję žmonės, paskaitų metu atradę individualius mitybos ar mikroelementų trūkumus, jau po kelių savaičių grįžta į visavertį gyvenimą. Arba kai dalyviai, padedami specialistų, galiausiai atseka, jog metus kamavę nugaros skausmai ar odos bėrimai buvo tiesioginis streso bei slopinamo nerimo padarinys, ir pradėję dirbti su emocijomis atsisveikina su fiziniais simptomais.
Šios patirtys kasdien įrodo, kad kai žmogui suteikiamos tinkamos žinios ir sudaromos sąlygos pažvelgti į save kaip į visumą, organizmas randa resursų pasveikti pats.
— Pastaruoju metu mokymų programoje atsiranda vis daugiau psichologinės sveikatos, psichosomatikos, hipnoterapijos temų. Kodėl tai taip svarbu šiuolaikiniam žmogui?
Mokslas šiuo metu vis dažniau kalba apie tai, kaip žmogaus psichoemocinė būsena įsirašo kūno fiziologijoje. Mes nebegalime nagrinėti žmogaus sveikatos atskirdami kūną nuo proto, nes psichologinė būsena yra tiesioginis mūsų fizinės gerovės pamatas. Šiuolaikinis žmogus dažnai gyvena nuolatinėje „kovok arba bėk“ būsenoje, o ilgalaikis stresas ir užspaustos emocijos sukelia blokus, sutrinka medžiagų apykaita ir žmogus suserga.
Mūsų kūnas yra tarsi labai jautrus lakmuso popierėlis, rodantis tai, ko nesugebame arba nenorime išreikšti žodžiais. Pavyzdžiui, žmogus, kuris neša per didelę atsakomybės naštą ir nebeleidžia sau pailsėti, dažnai patiria lėtinius sprando bei pečių skausmus – kūnas tiesiogine prasme reaguoja į fizinį ir emocinį svorį.
Šiuolaikinis mokslas, išsamiai tyrinėdamas psichosomatikos įtaką sveikatai, tik patvirtina tai, ką be jokių laboratorinių įrankių ar mokslinių žinių, nuojauta grįsdavo mūsų senoliai, sakydavę, jog „visos ligos – nuo nervų“.
— Kokiame etape Holistinio ugdymo institutas yra šiandien? Kas sudaro dabartinę studijų struktūrą?
Dabar mūsų tęstinę mokymų programą „Holistinė asmens sveikata“ sudaro trys pakopos, 21 individualus dalykas, kuriuos dėsto 22 aukščiausios kvalifikacijos dėstytojai. Šiuo metu jau paskelbėme registraciją į 2026–2027 m. m. programą, kurioje aprėpiame viską: nuo bazinės anatomijos, fiziologijos bei mitybos iki kvantinių laukų, energinės bei informacinės medicinos.
Mūsų dėstytojai – tai nepaprastai atviri, žmogiški ir giliai mąstantys profesionalai: šeimos gydytojai, medikai, psichologai, mokslų daktarai, gyvensenos medicinos ir naturopatijos specialistai, aukščiausio lygio Lietuvos sveikatos srities ekspertai. Nuostabu tai, kad mūsų lektoriai ne tik moko, bet ir patys nuolat mokosi vieni iš kitų, stebi kolegų paskaitas, diskutuoja. Čia nėra jokios priešpriešos ar „mano dalykas svarbesnis“ požiūrio – vyksta tikras tarpdisciplininis bendradarbiavimas. Čia atsiveria dar viena integracijos dedamoji arba holistinė prieiga – lektoriai nuolat pabrėžia, kad jie taip pat tobulėja atliepdami klausytojų istorijas ir poreikius.
Atitinkamose pakopose dėstome itin įvairiapusius dalykus. Pavyzdžiui, šiuolaikinės bazinės medicinos pagrindus ir kūno sveikatą studentai gali mokytis tokiuose dalykuose kaip: Žmogaus anatomija, Fiziologija, Lėtines ligos ir jų profilaktika, Mityba, Kūno biodinamika, Sveikas amžėjimas, Psichoneuroendokrinologija, Holistinės sveikatos technologijos. Psichologinės ir emocinės gerovės pagrindai dėstomi Sveikos gyvensenos psichologijos, Psichosomatikos, Hipnoterapijos bei Multimodalinės meno terapijos dalykuose. Natūropatinės ir senosios medicinos sistemos nagrinėjamos Fitoterapijoje, Aromaterapijoje, Homoepatijoje ir informacinėje medicinoje, Rytų medicinos sistemose (kinų medicina, ajurveda, joga).
Taigi galima matyti, kad programa apima tiek bazinius tradicinės medicinos dalykus, tiek psichologinę, emocinę sveikatą. Tačiau tuo nesustojame – šiuo metu išsamiai plečiame ir socialinės sveikatos bei aplinkos įtakos poveikio sritis, kurios žmonėms yra itin naujos, įdomios bei plečiančios įprastinio požiūrio paradigmą. Tai tokie dalykai, kaip Žmogus, aplinka ir kvantiniai laukai bei Energinė sveikatos priežiūra ir kvantinės metodikos.
Kadangi siekiame suteikti kuo didesnę kokybę ir praktinę naudą žmonėms – kad tai būtų ne tik teorinės žinios, bet ir gilūs supratimai bei asmeninis pritaikomumas – pati studijų logika išlieka labai lanksti. Mokymai ir toliau vyksta nuotoliniu būdu, mūsų mokymų platformoje. Tiesioginės paskaitos vyksta patogiu metu po darbo valandų, trunka po 2–3 akademines valandas, o studentams suteikiama prieiga prie paskaitų įrašų bei dalijamosios medžiagos. Mokytis galima bet kuriuos norimus dalykus iš skirtingų pakopų, taip pat suteikiame galimybę mokytis ir kelis mokslo metus sudarant tęstinę mokslų sutartį bei siūlome lankstų mokėjimo grafiką.
— Kas yra jūsų studentai? Ar tiesa, kad norint čia mokytis nebūtina turėti medicininio išsilavinimo?
Visada pabrėžiame – mūsų mokymai pritaikyti visiems. Pas mus studijuoja daugybė sveikatos specialistų – gydytojų, kineziterapeutų, psichologų, masažuotojų, natūralios medicinos praktikų – kurie nori praplėsti savo turimas medicinines žinias ir kompetencijas platesniais metodais. Tačiau didelę dalį studentų taip pat sudaro paprasti, žingeidūs žmonės, puoselėjantys sveiko gyvenimo įpročius, siekiantys prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, norintys pasirūpinti savo bei artimųjų sveikata. Amžiaus spektras labai platus – nuo 18-mečių iki senjorų, o amžiaus vidurkis yra apie 35–40 metų.
Labai džiaugiamės, kad grupėse kasmet daugėja ir vyrų. Vyrams taip pat reikia palaikymo, žinių ir motyvacijos pasirūpinti savo gyvybingumu, išdrįsti priimti teisingus sprendimus.
— Šiais metais institute įdiegėte autorinę TESA metodiką, paremtą atvirkštinės klasės principu. Papasakokite apie šią naujovę.
Mes visada ieškome būdų, kaip patobulinti žinių įsisavinimą be streso. Iki šiol įprastas mūsų mokymosi metodas buvo tradicinis: žmonės jungdavosi į tiesiogines paskaitas, išklausydavo teorines žinias, o paskaitos pabaigoje užduodavo klausimus. Tačiau šiais metais diegiame esminį pokytį – atvirkštinės klasės metodika paremtą modelį TESA.
Ši metodika leidžia studentui teorinės paskaitos įrašus išklausyti vaizdo formate sau patogiu metu, ramiai pasiruošti ir atlikti paskirtas savarankiškas užduotis. Vėliau, jau susipažinęs su tema, studentas jungiasi į tiesioginį seminarą su lektoriumi, kur teorija įtvirtinama, vyksta atviros diskusijos, atsakoma į asmeninius klausimus bei aptariamos užduotys. Galiausiai taikome „aktyvacijos“ etapą – praktinį žinių įtvirtinimą bei atsiskaitymus.
Šis metodas yra unikalus tuo, kad galima itin lanksčiai planuotis savo laiką ir leidžia žmogui kontaktinių paskaitų metu gauti didžiausią praktinę naudą. Tai itin pažangus ugdymo modelis, kurį mes pritaikėme neformaliajame suaugusiųjų švietime. Mūsų tikslas – padėti žmonėms holistiškai įsisavinti ir praktiškai pritaikyti sveikatos mokslų žinias savo gyvenime.
— Ateityje planuojate nagrinėti ir tokias temas kaip informacinė medicina. Ką tai reiškia?
Tai dar vienas drąsus, bet mokslo vis labiau pagrindžiamas žingsnis. Kalbėsime apie tai, kaip mus veikia informacija – žodis, spalva, aplinka, prisilietimas, energiniai ryšiai, dailininko nuotaika, su kuria jis kūrė kūrinį ar viešoje erdvėje matomi procesai. Čia nagrinėjamas asmeninis ryšys su patiriama informacija, jos poveikis žmogui. Viskas pasaulyje yra susiję: žemės ritmai su mūsų širdies plakimu, aplinkos dažniai su smegenų bangomis. Mes siekiame pateikti žinias, kurios remiasi tiek naujausiais mokslo tyrimais, tiek tūkstantmečių praktine patirtimi. Norime pasidžiaugti, nes apie tai studentai galės sužinoti jau šiais mokslo metais, kadangi šiuo metu su nauju Instituto dėstytoju rengiame dalyką pavadinimu Homeopatija ir informacinė medicina.
Misija ir žinutė žmogiškumui
„Man labai patinka toks palyginimas: kai pasilipi ant pirmo laiptelio, tavo horizontas šiek tiek atsiveria. Užlipi ant antro – matomumas dar labiau praplatėja. Taip laiptelis po laiptelio atveriame didžiulius savo galimybių ir sveikatos horizontus. Reikia tiesiog nebijoti ir žengti tą pirmąjį žingsnį – o toliau viskas dėliojasi natūraliai ir darniai.“
— Kaip apibrėžtumėte dabartinę Holistinio ugdymo instituto misiją ir viziją?
Mūsų misija – suteikti žmogui įrankius ir galimybę atsigręžti į save. Mes nesiekiame primesti taisyklių. Mes norime padrąsinti žmogų pažvelgti į savo vidų, įsiklausyti į savo kūno bei sielos poreikius, priimti savo baimes ir išdrįsti keistis.
Instituto vizija paremta paprasta, bet gilia tiesa: holistinis gijimas prasideda nuo mažų, bet sąmoningų kasdienių žingsnių. Kartais reikia tiesiog 10 minučių per dieną pabūti visiškoje tyloje – be telefono, be televizoriaus, be pašalinių minčių – kad išgirstume savo vidinį balsą. Kai atsipalaiduojame ir priimame esamą akimirką, prasideda gijimas visuose lygmenyse.
— Ko palinkėtumėte žmogui, kuris jaučia vidinį poreikį pokyčiams, tačiau vis dar abejoja ar bijo žengti pirmąjį žingsnį?
Straipsnio autorė: Austė I.
Gyvename laikmetyje, kai medicina gali beveik viską, tačiau žmogus vis dažniau jaučiasi pasiklydęs savo paties kūne ir sieloje. Neretai tik atsitrenkę į ligos ar išsekimo sieną suvokiame, kad tikroji sveikata – tai ne tik simptomų nebuvimas, o jautri harmonija tarp kūno, proto ir dvasios.
Kaip asmeninės sveikatos krizės ir gilus noras padėti sau bei artimiesiems virto drąsia bendruomenės ugdymo misija? Kaip sujungti tūkstantmetę natūraliosios medicinos išmintį su šiuolaikiniu mokslu ir sugrąžinti žmogui atsakomybę už savo gyvenimo kokybę? Apie holistinio požiūrio galią, vidinius atradimus ir instituto gimimą kalbamės su Holistinio ugdymo instituto vadove Gileta Indrašiene.
Idėjinis pamatas: nuo asmeninės patirties iki visuomeninio impulso
— Gileta, kaip jūsų gyvenime atsirado gilus susidomėjimas sveikatos sritimi ir kas tapo tuo pirminiu impulsu, paskatinusiu ieškoti kitokio požiūrio į žmogų?
Tai prasidėjo labai seniai. Daugumą mano veiklų lydėjo noras daryti kažką palankaus visuomenei – kūriau visuomenines organizacijas, joms vadovavau, telkiau žmones, skatinau jų aktyvumą įvairiose srityse. Tačiau vienu metu mano pačios asmeniniai patyrimai privertė sustoti ir labai giliai susimąstyti.
Jau ir iki tol turėjus nemažai sveikatos problemų, didžiulis šokas man pačiai buvo tada, kai 35 -erių patyriau antrą rimtą operaciją. Tada pradėjau savęs klausti: kas vyksta? Argi turi būti taip, kad jaunas, gyvybingas žmogus taip sirgtų ir patirtų drastiškas chirurgines intervencijas? Pamačiau, kad Vakarų, arba kitaip alopatinė, medicina puikiai padeda sutvarkyti ūmią sveikatos būklę, tačiau ji nepakankamai skatina, neatsako į klausimą, kaip užsiimti profilaktika, remiantis žmogaus kompleksiškumu ir individualumu. Taip pradėjau ieškoti gilesnių atsakymų ir įvairių metodų – pirmiausia Rytų medicinoje, naturopatijoje, tūkstantmečių patikrintoje išmintyje.
„Viskas prasidėjo nuo vidinio noro pirmiausia padėti sau pačiai, o kartu – ir savo aplinkai, kurioje mačiau daug disharmonijos, netekčių, mačiau, kad žmonės aplinkui prastai jaučiasi, serga ir nežino, kaip su tuo tvarkytis.“
Ieškodama sprendimų sau ir savo artimiesiems, pastebėjau rimtą sisteminę problemą – plačiajai visuomenei labai trūksta žinių bei objektyvios informacijos. Žmonės dažniausiai domisi ir remiasi tik Vakarų (alopatinės) medicinos metodais, kurie, be abejo, yra geri ir būtini. Tačiau šiame paveiksle itin trūksta natūraliosios medicinos bei skirtingų sveikatinimo metodų tarpusavio integracijos. Supratau, kad mano asmeninė paieška privalo peraugti į kažką didesnio – norėjosi padėti visuomenei atrasti šį visapusišką požiūrį.
— Tuo metu kaip tik buvo kuriamas Papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros įstatymas. Kaip ši patirtis prisidėjo prie instituto gimimo?
Taip, tai sutapo su laikmečiu, kai visuomenėje buvo keliami panašūs klausimai. Man teko laimė stebėti šio įstatymo kūrimo procesą. Būtent tada pamačiau, kad Lietuvoje yra nepaprastai daug puikių natūropatinės sveikatos priežiūros metodų ir specialistų, tačiau jie buvo tarsi „už borto“ – visuomenė apie juos tiesiog nebuvo girdėjusi. Žmonės nežinojo, kad galima pasirūpinti savo sveikata ir gyvenimo kokybe natūraliais, sveikatai palankesniais būdais.
Pati rūpindamasi savo sveikata suvokiau, kad tikra profilaktika ir sveikimas privalo apimti visą biopsichosocialinę aplinką: žmogaus fizinį lygmenį, psichoemocinę būseną, sielos poreikius, socialinį gyvenimą ir dvasinę darną. Tai buvo didžiulis impulsas padaryti kažką prasmingo ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų.
— Ar tuo metu, kai pati ieškojote atsakymų, Lietuvoje buvo panašaus pobūdžio mokymų ar tęstinių programų?
Tokio koncepto, kokį vėliau sukūrėme mes, tikrai nebuvo. Būdavo epizodinės paskaitos ar trumpi mokymai, apimantys vieną konkretų metodą, tačiau niekas nebandė taip plačiai, giliai ir iš visų pusių pažvelgti į žmogaus sveikatą bei integruoti bazines medicinos ir empirine tūkstantmečių patirtimi pagrįstas žinias į vieną nuoseklią mokymosi programą. Taip pat, kaip ir integruoti įvairias disciplinas kaip gamtos, socialinius, humanitarnius bei tiksliuosius mokslus, kalbant apie sveikatą, kuri yra ypač svarbi gyvenimo darnos dalis. Laikui bėgant ir patys Instituto dėstytojai, profesoriai ir mokslų daktarai akcentavo, kad tokia integracija yra unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir Europos ar net pasaulio mastu.
Pirmieji žingsniai: koncepto paieškos, dėstytojai ir visuomenės reakcijos
— Kaip gimė Holistinio ugdymo instituto ir programos pavadinimas?
Kreipdamasi į naturopatinės medicinos atstovus ir matydama šios temos plotį ir gylį, ieškojau žodžio, kuris geriausiai atspindėtų šią visą apimančią struktūrą. Žodį „holistinis“ žinojau, tačiau man pačiai tapo tikru atradimu tai, kaip tiksliai jis apibrėžia žmogaus esybę.
Bendrąja prasme žodis „holizmas“ kyla iš graikų kalbos žodžio holos, reiškiančio „visas, vientisas, apimantis visumą“. Tai filosofinis požiūris, kad jokios dalies negalima suprasti ar išgydyti atskirai nuo visumos, nes visuma yra nepalyginamai daugiau nei tiesiog jos dalių suma.
„Holistinė sveikata supranta žmogų kaip vientisą, nedalomą sistemą: mes turime nustoti žiūrėti į save kaip į atskirų organų ar simptomų rinkinį.“
Sveikatos kontekste tai reiškia esminį lūžį. Holistinė sveikata supranta žmogų kaip vientisą, nedalomą sistemą, kurioje fizinis kūnas, psichoemocinė būsena, protas, dvasiniai poreikiai ir netgi aplinka, kurioje gyvename, yra glaudžiai susiję. Jei išsibalansuoja viena sritis, neišvengiamai nukenčia ir kitos.
Suvokę šią gilią prasmę, kartu su lektoriais nusprendėme programą pavadinti „Holistinė asmens sveikata“. O steigdami pačią įstaigą, pasirinkome Holistinio ugdymo instituto pavadinimą. Norėjosi, kad žodis „ugdymas“ praplėstų ribas – kad mokymai būtų ne tik apie mediciną ar ligų profilaktiką, bet ir apie nuolatinį augimą, sąmoningumą, socialinius ryšius, asmenybės brandą bei harmoningą gyvenimą visose strityse.
— Kaip į tokią novatorišką idėją reagavo pirmi lektoriai ir visuomenė? Ar neteko susidurti su skepticizmu?
Reakcijų buvo įvairių. Naturopatinės medicinos žinovai ir entuziastai idėją pasitiko labai palankiai ir smalsiai. Tačiau skepticizmo visuomenėje taip pat buvo nemažai. Mes buvome įpratę prie linijinio mąstymo: už mūsų namo statybą atsakingas statybininkas, o už mūsų sveikatą – gydytojas. Buvome įpratę atiduoti atsakomybę kitiems, užuot patys prisiėmę atsakomybę už savo individualų kūną ir gyvenseną.
„Kiekvienas žmogus turi išgelbėti save, ir pasaulis bus išgelbėtas.“
O kalbant apie dėstytojus – nuo pat pirmųjų dienų pradėjome dirbti su itin aukštos kvalifikacijos profesionalais iš Vilniaus universiteto, turinčiais medicininį išsilavinimą, bet gebančiais plačiai pažvelgti į žmogų. Pirmoji lektorė, su kuria kūrėme programą, pasakė: „Gileta, darom, aš jumis tikiu. Kas daugiau, jei ne jūs?“. Tas pasitikėjimas suteikė didžiulės drąsos. Autoritetingi mokslo daktarai, docentai pamažu drąsino vieni kitus, jungėsi prie mūsų ir pamatė gilią šios veiklos prasmę.
— Kokie dalykai buvo pradinėje mokymų programoje ir kaip vyko paskaitos?
Visų pirma sukūrėme dvejų metų programą, kurią sudarė trys gilinamieji dalykai, susiję su reabilitacija, biopsichosocialiniu modeliu. Tačiau greitai pastebėjome, kad žmonėms reikia daugiau žinių, susijusių su psichologijos, mitybos sritimis, o svarbiausias tikslas buvo suteikti bazines medicinos žinias - pagrindus apie žmogaus anatomiją, fiziologiją, lėtinių ligų valdymą, biochemiją - tik „perleistas“ per holistinį požiūrį. Taip programa natūraliai plėtėsi.
Matydami tokį didelį poreikį, supratome, kad neužtenka vien teorinių žinių – žmonėms reikėjo praktinių įrankių, kuriuos jie galėtų iškart pritaikyti savo kasdienybėje ar profesiniame kelyje. Todėl stengėmės sujungti akademinį tikslumą su gyvu, patirtiniu mokymusi, kur kiekvienas dalyvis galėtų užduoti klausimus ir asmeniškai prisiliesti prie nagrinėjamų temų.
Pirmosios paskaitos vyko gyvai Vilniuje. Dalykų grupės buvo nedidelės, apie 20 žmonių. Tai leido sukurti ypatingą atvirumo bei pasitikėjimo atmosferą, kurioje mezgėsi ne tik profesiniai ryšiai, bet ir tikra bendruomenė. Taip jaukiai mokėmės dvejus metus, kol pasaulį sustabdė pandemija.
Augimas ir pokyčiai: pandemijos lūžis ir mąstymo transformacija
— Pandemija atnešė daug nežinios. Kaip ši krizė paveikė instituto veiklą ir pačių žmonių požiūrį į sveikatą?
Mums pandemija lėmė esminį pokytį – perėjimą į nuotolinį mokymą. Iki tol visos paskaitos ir susitikimai vyko gyvai, tačiau susiklosčiusi situacija atvėrė visiškai naujas galimybes. Nuotolinis formatas leido mums pasiekti nepalyginamai didesnį kiekį žmonių bei gerokai praplėsti pačią mokymosi programą. Taip pat pandemija, kad ir kaip keistai gali skambėti, „atvėrė akis“ ir dar labiau įtvirtino mūsų švietėjiško ir ugdomojo kelio pasirinkimą.
„Pandemija tapo tuo visuotiniu „spyriu“, kuris privertė atsipeikėti: žmonės suprato – būtina patiems prisiimti atsakomybę norint „užbėgti ligoms už akių“. Suprato, kad niekas kitas jais nepasirūpins, jei patys nesupras, kaip veikia organizmas ir kokie pasirinkimai jam yra geriausi.”
Pradžioje visi jautė didžiulį išgąstį, tačiau maždaug po pusmečio įvyko neįtikėtinas šuolis. Žmonės, sėdėdami namuose ir staiga atradę daugiau laiko, suprato, kad turi patys pradėti ieškoti informacijos ir gauti nuoseklias žinias. Tai tapo didžiuliu postūmiu patiems giliau domėtis savo sveikata. Visuomenėje pradėjo plėstis suvokimas, kad norint užbėgti ligoms už akių, būtina pačiam užsiimti visų lygių profilaktika, stiprinti imunitetą ir keisti gyvenseną.
Taip pat žmonės pradėjo suvokti, kaip tiesiogiai mūsų psichoemocinė būsena veikia fiziologiją – pavyzdžiui, kaip gyvenant didžiulėje baimėje staigiai krenta imunitetas. Pandemija tapo tuo visuotiniu „spyriu“, kuris privertė atsipeikėti, atsigręžti į save ir ieškoti gilių, argumentuotų žinių. Nuotolinis formatas atvėrė duris studentams iš visų Lietuvos miestų bei daugiau nei dešimties užsienio šalių.
— Kaip per visus šiuos veiklos metus keitėsi jūsų pačios asmeninis požiūris ir vidinis pasaulis?
Mano pačios suvokimai keitėsi iš esmės. Supratau, kad pasaulyje ir Visatoje veikia tam tikri dėsniai, kuriais privalome vadovautis visose srityse: pagarba vyresniesiems, laikas tyloje, gamtos ritmai, kūno ir sielos poreikiai, pasaulėžiūros pasirinkimas. Jei nepaisai šių bazinių moralinių ir dvasinių vertybių, gyvenimas pradeda „grūmoti pirštu“ per ligas, nesklandumus ar pašlijusius santykius.
Aš supratau svarbiausią tiesą – viskas prasideda nuo savęs pažinimo ir priėmimo. Yra nuostabus pasakymas:
„Sutikimas reiškia atsipalaidavimą, o kai tu atsipalaiduoji, viskas pradeda sveikti: tiek kūnas, tiek psichika.“
Kai matai mūsų studentų pasveikimo istorijas – pavyzdžiui, kai mama išgirsta žinias paskaitoje ir jos vaikas po 10 metų hormoninių vaistų vartojimo pasveiksta per kelias dienas – tai suteikia neįkainojamos motyvacijos judėti pirmyn ir puoselėti šią veiklą.
— Gal prisimenate ir daugiau panašių sėkmės istorijų?
Tikrai taip, tokių pavyzdžių per veiklos metus turime ne vieną – jie geriausiai atspindi, kaip holistinis požiūris veikia praktikoje.
Minėtas pavyzdys apie berniuką, kuris 10 metų vartojo hormoninius vaistus, yra tiesioginis įrodymas, kaip svarbu žvelgti giliau: mama, paskaitų metu gavusi papildomų žinių, atliko gilesnius tyrimus, pakoregavo sūnaus gyvenseną, ir berniukas pasveiko vos per kelias dienas.
Taip pat labai įsiminė išvažiuojamoji sesija, kurioje sunkia lėtine liga serganti dalyvė sudalyvavo landšaftinės meno terapijos užsiėmime. Proceso metu gamtoje, simboliškai perėjusi savo gyvenimo kelią iš naujo, ji išdrįso pamatyti ir pakeisti senus elgesio bei emocinius modelius, kurie atvedė prie ligos. Šis patirtinis atradimas tapo itin stipriu impulsu pačiam organizmo gijimo procesui.
Kitoje, psichosomatikos paskaitoje, itin racionali, uždara studentė atliko paprastą pratimą su žodžiais lapelyje: netikėtai ištraukta frazė palietė giliai užspaustą skaudžią patirtį su mama. Iš pradžių kilusį pyktį bei atmetimą akimirksniu pakeitė palengvėjimo ašaros ir dėstytojos apkabinimas, galutinai atveriantis ir paleidžiantis ilgus metus slėgtą emocinį bloką.
Ir tokių stebuklų vyksta nuolat – pavyzdžiui, kai ilgus metus nuo lėtinio nuovargio ar nemigos kentėję žmonės, paskaitų metu atradę individualius mitybos ar mikroelementų trūkumus, jau po kelių savaičių grįžta į visavertį gyvenimą. Arba kai dalyviai, padedami specialistų, galiausiai atseka, jog metus kamavę nugaros skausmai ar odos bėrimai buvo tiesioginis streso bei slopinamo nerimo padarinys, ir pradėję dirbti su emocijomis atsisveikina su fiziniais simptomais.
Šios patirtys kasdien įrodo, kad kai žmogui suteikiamos tinkamos žinios ir sudaromos sąlygos pažvelgti į save kaip į visumą, organizmas randa resursų pasveikti pats.
— Pastaruoju metu mokymų programoje atsiranda vis daugiau gilių emocinės sveikatos, psichosomatikos, hipnoterapijos temų. Kodėl tai taip svarbu šiuolaikiniam žmogui?
Mokslas šiandien jau akivaizdžiai įrodo: žmogaus psichoemocinė būsena įsirašo kūno fiziologijoje. Mes nebegalime nagrinėti žmogaus sveikatos atskirdami kūną nuo proto, nes psichologinė būsena yra tiesioginis mūsų fizinės gerovės pamatas. Šiuolaikinis žmogus dažnai gyvena nuolatinėje „kovok arba bėk“ būsenoje, o ilgalaikis stresas ir užspaustos emocijos sukelia blokus, sutrinka medžiagų apykaita ir žmogus suserga.
Mūsų kūnas yra tarsi labai jautrus lakmuso popierėlis, rodantis tai, ko nesugebame arba nenorime išreikšti žodžiais. Pavyzdžiui, žmogus, kuris neša per didelę atsakomybės naštą ir nebeleidžia sau pailsėti, dažnai patiria lėtinius sprando bei pečių skausmus – kūnas tiesiogine prasme reaguoja į fizinį ir emocinį svorį.
— Kokiame etape Holistinio ugdymo institutas yra šiandien? Kas sudaro dabartinę studijų struktūrą?
Dabar mūsų tęstinę mokymų programą „Holistinė asmens sveikata“ sudaro trys pakopos, 22 skirtingi dalykai ir 22 aukščiausios kvalifikacijos dėstytojai. Mes jau paskelbėme registraciją į 2026–2027 m. m. programą, kurioje aprėpiame viską: nuo bazinės anatomijos, fiziologijos bei mitybos iki kvantinių laukų, energinės bei informacinės medicinos.
Mūsų dėstytojai – tai nepaprastai atviri, žmogiški ir giliai mąstantys profesionalai: šeimos gydytojai, medikai, mokslų daktarai, gyvensenos medicinos ir naturopatijos specialistai, aukščiausio lygio Lietuvos sveikatos srities ekspertai. Nuostabu tai, kad mūsų lektoriai ne tik moko, bet ir patys nuolat mokosi vieni iš kitų, stebi kolegų paskaitas, diskutuoja. Čia nėra jokios priešpriešos ar „mano dalykas svarbesnis“ požiūrio – vyksta tikras tarpdisciplininis bendradarbiavimas. Čia atsiveria dar viena integracijos dedamoji arba holistinė prieiga – lektoriai nuolat pabrėžia, kad jie taip pat tobulėja atliepdami klausytojų istorijas ir poreikius.
Atitinkamose pakopose dėstome itin įvairiapusius dalykus. Pavyzdžiui, šiuolaikinės medicinos pagrindus ir kūno sveikatą studentai gali mokytis tokiuose dalykuose kaip: Žmogaus anatomija, fiziologija, Lėtines ligos ir jų profilaktika, Mityba, Kūno biodinamika, Sveiką amžėjimas, Psichoneuroendokrinologija. Psichologinės ir emocinės gerovės pagrindai dėstomi Sveikos gyvensenos psichologijos, Psichosomatikos, Hipnoterapijos bei Multimodalinės meno terapijos dalykuose. Natūropatinės ir senosios medicinos sistemos nagrinėjamos Fitoterapijoje, Aromaterapijoje, Homoepatijoje ir informacinėje medicinoje, Rytų medicinos sistemose (kinų medicina, ajurveda, joga).
Taigi galima matyti, kad programa apima tiek bazinius tradicinės medicinos dalykus, tiek psichologinę, emocinę sveikatą. Tačiau tuo nesustojame – šiuo metu išsamiai plečiame ir socialinės sveikatos bei aplinkos įtakos poveikio sritis, kurios žmonėms yra itin naujos, įdomios bei plečiančios įprastinio požiūrio paradigmą. Tai tokie dalykai kaip Holistinės sveikatos technologijos, Žmogus, aplinka ir kvantiniai laukai bei Energinė sveikatos priežiūra ir kvantinės metodikos: teorija ir praktika.
Kadangi siekiame suteikti kuo didesnę kokybę ir praktinę naudą žmonėms – kad tai būtų ne tik teorinės žinios, bet ir gilūs supratimai bei asmeninis pritaikomumas – pati studijų logika išlieka labai lanksti. Mokymai ir toliau vyksta nuotoliniu būdu mūsų mokymų platformoje. Tiesioginės paskaitos rengiamos patogiu metu po darbo valandų, trunka po 2–3 akademines valandas, o studentams suteikiama prieiga prie paskaitų įrašų bei dalijamosios medžiagos. Mokytis galima bet kuriuos norimus dalykus iš skirtingų pakopų, taip pat suteikiame galimybę mokytis ir kelis mokslo metus sudarant tęstinę mokslų sutartį bei siūlome lankstų mokėjimo grafiką.
— Kas yra jūsų studentai? Ar tiesa, kad norint čia mokytis nebūtina turėti medicininio išsilavinimo?
Visada pabrėžiame: mūsų mokymai pritaikyti visiems. Pas mus mokosi daug sveikatos specialistų – gydytojų, kineziterapeutų, psichologų, masažuotojų, natūralios medicinos praktikų, kurie nori praplėsti savo turimas medicinines žinias ir kompetencijas platesniais metodais. Tačiau didelę dalį studentų taip pat sudaro paprasti, žingeidūs žmonės, puoselėjantys sveiko gyvenimo įpročius, siekiantys prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, norintys pasirūpinti savo bei artimųjų sveikata. Amžiaus spektras labai platus – nuo 18-mečių iki senjorų, o amžiaus vidurkis yra apie 35–40 metų.
Labai džiaugiamės, kad grupėse kasmet daugėja ir vyrų. Vyrams taip pat reikia palaikymo, žinių ir motyvacijos pasirūpinti savo gyvybingumu, išdrįsti priimti teisingus sprendimus.
— Šiais metais institute įdiegėte autorinę TESA metodiką, paremtą atvirkštinės klasės principu. Papasakokite apie šią naujovę.
Mes visada ieškome būdų, kaip patobulinti žinių įsisavinimą be streso. Iki šiol įprastas mūsų mokymosi metodas buvo tradicinis: žmonės jungdavosi į tiesiogines paskaitas, išklausydavo teorines žinias, o paskaitos pabaigoje užduodavo klausimus. Tačiau šiais metais diegiame esminį pokytį – atvirkštinės klasės metodika paremtą modelį TESA.
Ši metodika leidžia studentui teorinės paskaitos įrašus išklausyti vaizdo formate sau patogiu metu, ramiai pasiruošti ir atlikti paskirtas savarankiškas užduotis. Vėliau, jau susipažinęs su tema, studentas jungiasi į tiesioginį seminarą su lektoriumi, kur teorija įtvirtinama, vyksta atviros diskusijos, atsakoma į asmeninius klausimus bei aptariamos užduotys. Galiausiai taikome „aktyvacijos“ etapą – praktinį žinių įtvirtinimą bei atsiskaitymus.
Šis metodas yra unikalus tuo, kad galima itin lanksčiai planuotis savo laiką ir leidžia žmogui kontaktinių paskaitų metu gauti didžiausią praktinę naudą. Tai itin pažangus ugdymo modelis, kurį mes pritaikėme neformaliajame suaugusiųjų švietime. Mūsų tikslas – padėti žmonėms holistiškai įsisavinti ir praktiškai pritaikyti sveikatos mokslų žinias savo gyvenime.
— Ateityje planuojate nagrinėti ir tokias temas kaip informacinė medicina. Ką tai reiškia?
Tai dar vienas drąsus, bet mokslo vis labiau pagrindžiamas žingsnis. Kalbėsime apie tai, kaip mus veikia informacija – žodis, spalva, aplinka, prisilietimas, energiniai ryšiai, dailininko nuotaika, su kuria jis kūrė kūrinį ar viešoje erdvėje matomi procesai. Čia nagrinėjamas asmeninis ryšys su patiriama informacija, jos poveikis žmogui. Viskas pasaulyje yra susiję: Žemės ritmai su mūsų širdies plakimu, aplinkos dažniai su smegenų bangomis. Mes siekiame pateikti žinias, kurios remiasi tiek naujausiais mokslo tyrimais, tiek tūkstantmečių praktine patirtimi. Norime pasidžiaugti, nes apie tai studentai galės sužinoti jau šiais mokslo metais, kadangi šiuo metu su nauju Instituto dėstytoju rengiame naują dalyką pavadinimu Homeopatija ir informacinė medicina.
Misija ir žinutė žmogiškumui
— Kaip apibrėžtumėte dabartinę Holistinio ugdymo instituto misiją ir viziją?
Mūsų misija – suteikti žmogui įrankius ir galimybę atsigręžti į save. Mes nesiekiame primesti taisyklių. Mes norime padrąsinti žmogų pažvelgti į savo vidų, įsiklausyti į savo kūno bei sielos poreikius, priimti savo baimes ir išdrįsti keistis.
Instituto vizija paremta paprasta, bet gilia tiesa: holistinis gijimas prasideda nuo mažų, bet sąmoningų kasdienių žingsnių. Kartais reikia tiesiog 10 minučių per dieną pabūti visiškoje tyloje – be telefono, be televizoriaus, be pašalinių minčių – kad išgirstume savo vidinį balsą. Kai atsipalaiduojame ir priimame esamą akimirką, prasideda gijimas visuose lygmenyse.
— Ko palinkėtumėte žmogui, kuris jaučia vidinį poreikį pokyčiams, tačiau vis dar abejoja ar bijo žengti pirmąjį žingsnį?
Pirmiausia noriu palinkėti gilios drąsos ir švelnumo sau. Baimė prieš naują etapą yra visiškai natūrali – ji tik rodo, kad priartėjote prie kažko tikro ir svarbaus. Nekaltinkite savęs už abejones, tačiau neleiskite joms jūsų sustabdyti. Pokyčiui nereikia didelio šuolio į nežinią; užtenka vieno mažo, sąmoningo žingsnio šiandien. Pasitikėkite procesu, leiskite sau klysti ir prisiminkite, kad didžiausia transformacija prasideda tada, kai išdrįstame pasirinkti save.